Virusologas, JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) direktorius, profesorius Robertas Ray Redfieldas sakė, kad net 25 proc. koronavirusu užsikrėtusių asmenų nejaučia jokių simptomų ir neserga, bet taip pat jie lengvai gali užkrėsti kitus. Virusą platina jokių ligos simptomų neturintys asmenys, o tai smarkiai apsunkina pandemijos suvaldymą.
Dar 2020 m. vasarį buvo gauti duomenys, kad naująjį koronavirusą gali platinti žmonės, kuriems jokie simptomai nepasireiškia, kuomet viena Wuhano (Kinija) gyventoja perdavė koronavirusą penkiems savo šeimos nariams, bet pati taip ir nesusirgo. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ataskaitoje apie koronavirusą Kinijoje pasirodžiusioje taip pat vasarį, buvo rašoma, kad daugelis žmonių nepatyrė jokių simptomų, tačiau daugelis tų žmonių, kurie tuo metu jautėsi sveiki, kai buvo diagnozuotas susirgimas (nors jų buvo gan nedaug) vėliau pajuto ligos simptomus.
Koronviruso plitimo per besimptomius ir ikisimptomius atvejus įrodymų – daugybė. Profesorius R. R. Redfieldas teigia, kad virusai nuo infekuoto, bet niekuo dar nesiskundžiančio asmenis plinta net 48 valandas iki simptomų pasirodymo. Profesorius pakartojo, „kad taip yra dėl to, jog užsikrėsti galima nuo žmonių, kuriems simptomai apskirtai nepasireiškia, taip pat nuo tų, kuriems simptomai išryškėja kiek vėliau – po ne mažiau kaip 48 valandų“.
PSO tyrimo išvadose nurodoma, kad 75 proc. Kinijos piliečių iš pat pradžių buvo priskirti besimptomių atvejų kategorijai . Todel infekciją gali platinti ir jokių simptomų nepatiriantis individas: nekosintis, nečiaudintis ir nesloguojantis, taigi, iš pažiūros sveikas žmogus. Būtent todėl šis virusas taip greitai plinta aplinkoje, o vadinamasis „bandos imunitetas“ neišgelbės nuo COVID-19 pandemijos.
Ko ėmėsi Vokietijos valdžia siekdama suvaldyti koronovirusą šalyje?
Pirmosios koronviruso aukos Vokietijoje buvo užregistruotos kovo 9 d. Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje. Tuo metu diagnozė buvo patvirtinta jau 1112 žmonių.
Dar 2020 m. sausio 27 dieną Bavarijoje Webasto kompanijos darbuotojui buvo atlikas tyrimas ir patvirtintas susirgimas koronvirusu. Šis ligonis kontaktavo su kolega iš Šanchajaus, kurį neseniai aplankė giminaičiai iš Uhano miesto, tuo metu tapusio Covid-19 židiniu. Tai buvo pirmasis atvejis užregistruotas Vokietijoje.
Atkreipkite dėmesį, jau sekančią dieną, – sausio 28 d. virusas buvo nustatytas kitiems trims Webasto kompanijos darbuotojams.
Praėjus dar dviems dienoms du vyriškiai iš kitų Bavarijos miestų dirbantys šiai kompanijai, ir vieno jų žmonai buvo atlikti teigiami testai.
Iki vasario 11 d. susirgo dar keletas kompanijos darbuotojų ir jų šeimų nariai.
Gerokai anksčiau, pačioje 2020 metų pradžioje, kol virusas dar cirkuliavo Kinijoje, vokiečių specialistai pradėjo darbą kuriant testą, leisiantį nustatytį koronvirusu infekuotą žmogų.
Sausio vidury Berlyno „Charité“ klinikoje buvo sukurtas pirmasis testas, tam vadovavo profesorius Christianas Drostenas anksčiau dirbęs kuriant SARS testą.
Profesorius K. Drostenas veda podkastą, kurime pasakoja apie Covid-19.
Skirtingai nei kiti jo kolegos, jis buvo nusiteikęs pesimistiškai ir tvirtino, kad ne mažiau nei 70% Vokietijos gyventojų bus infektuoti koronvirusu.
Profesorius K. Drostenas pastebėjo: „…vokiečiai anksti įvedė apsaugos priemones. Tačiau už tai, kad pristabdėme ligą niekas nepagirs – juk to nėra. Nors mes puikiai suprantame, ką nuveikėme“.
Vokietijai padėjo tai, kad gydytojai atliko didžiulės apimties diagnostiką. Jis mano, kad „sėkmės istorija“ tapo prie Miuncheno išaiškinti ir izoliuoti pirmieji ligos atvejai“.
Jau tame etape laboratorijos galėjo tirti pacientus dėl koronviruso susirgimo, o gydytojai galėjo priimti operatyvius sprendimus ir izoliuoti pacientus.
Nors skundžiamasi pernelyg lėtai vykdomais tyrimais ir dėl to, kad kai kuriose vietose kol kas jie nedaromi, Vokietijoje kasdien padaroma 50000 testų. (0,06 % gyventojų skaičiaus; Lietuva – 0,0038 % t. y. 15 kartų mažiau). Būtent tai tapo pagrindine nedidelio mirtingumo priežastimi.
Vokietija kartu atlieka ir koronviruso antikūnių testą. Jis rodo ar organizmui jau teko susitikti su šiuo virusu ar dar ne. Pagal jį gydytojai gali nustatyti ne tik imuniteto atsaką, bet ir jo galią, t.y. nustatyti kaip seniai įvyko užkrėtimas koronvirusu.
Neigiamas testas nerodo ar žmogus visiškai pasveikęs ir nepavojingas kitiems, nes vis tiek dar gali užkrėsti kitus.
Britanijoje kasdien atliekama vos 12 000 testų, nors norima daryti jų iki 100 000.
Vokiečių mokslininkai, profesorius K. Drostenas pastoviai kontaktuoja su Angela Merkel, įspėja vyriausybę, kad norint sėkmingai kovoti su virusu būtina daryti dar daugiau, net iki 500 000 testų per savaitę.
Bonos universiteto virusologijos ir ŽIV susirgimų instituto direktorius profesorius Hendrikas Streeckas sako: „Šis virusas pavojingiausias patekęs į ligoninę. Arba globos namus ar hospisą.
…Globos namuose visam personalui būtina atlikti tyrimus kas 4-7 dienos.
…„Covid-9 braunasi į mūsų gyvenimą. Nežiūrint augančio užkrėstųjų skaičiaus, klinikose vietų ligoniams turime. Reiškia mūsų sistema gali dar daugiau. Laimei mums nereikia spręsti, kurį pacientą gelbėti, o kurį – ne“.
Vokiečiai pripažįsta, kad ne viskas rožėmis klota, dar daug nežinomųjų ir mes dar tik kelio pradžioje. Stebėdami optimistiškus statistikos duomenis Vokietijos gydytojai pripažįsta: viršūnė dar, ko gero, neįveikta“.
Koronviruso plitimas iš Wuhano. Dirko Brockmanno vizualizacija. Humbolto universitetas. Berlynas. Fortune nuotr.
Pagal užsienio spaudą