Maro ir kitos epidemijos, pareikalavusios žmonių gyvybių, neaplenkė Lietuvos. Jų aukoms stovi paminklai visoje Europoje: Prahoje, Vienoje. Lietuvoje XVI–XVIII amžiuje siautė net 81 maro epidemija, ypatingai baisi buvo karo su Švedija 1709 –1710 metais. Maro aukoms Lietuvoje stovi paminklai Vilniuje, Pikeliuose, Svėdasuose. XVIII amžiaus pradžioje dėl maro epidemijos ištuštėjo ištisi kaimai, tik kai kurių pilių gyventojai išgyveno, nes nieko į jas neįsileisdavo. Kovojant su ligomis, nuo seno buvo taikomas 40 dienų karantinas atplaukusiems laivams. Šis terminas sietinas ne tik su Kristaus 40 dienų klajonėmis po dykumą, bet ir su užkrečiamųjų ligų tuomet tiksliai nežinomu inkubaciniu periodu. Dešimt Džovanio Bokačo knygos „Dekameronas“ herojų išsigelbėjo nuo maro, siautėjusio 1348 metais Florencijoje, pasitraukdami iš miesto į užmiesčio dvarą. Saviizoliacija juos išgelbėjo. Neleisdami sau nuobodžiauti, pasakojo florentiečiai vienas kitam seksualines fantazijas. Beje, panašias priemones rekomenduoja ir gydytojas Komorovskis iš Ukrainos savo internetinėje svetainėje. Kaip bebūtų, bet kokie užsiėmimai namuose ir saviizoliacija yra daug protingiau nei tvirtinimas, kad pas mus pavojaus nėra. Ne laikas iš vaikų atiminėti degtukus, kai namas dega.
Ispaniškojo gripo pandemija 1918 – 1919 metais neaplenkė mūsų krašto. Prieš keletą metų Signatarų namuose vykusiame renginyje tuos laikus prisiminė Alma Gudonytė[1], pasakodama apie Nepriklausomybės akto pasirašymo aplinkybes 1918 metais Vilniuje. Anot jos, vasario mėnuo buvo šaltas, žmonės badavo, mirdavo tiesiog Vilniaus gatvėse, rytais buvo surenkami lavonai. Jonas Basanavičius savo užrašų knygelėse yra nurodęs mirusių skaičių.
Manau, kad infekcijos prevencija yra pigesnis ir mažiau žmonių gyvybių pareikalaujantis būdas, tai ir demonstruoja COVID-19 pandemijos akivaizdoje Izraelis, 2020 03 04 namų karantiną taikęs 7000 žmonių[2].
Realybė paversta gandais…
Nuo 2020 metų pradžios žiniasklaida pradėjo teikti informaciją apie COVID-19 proveržį Kinijoje, vėliau Europoje, mirčių skaičius kasdien vis auga. Deja, Rokiškio rajono valdžios institucijos tinkamai nepasiruošė, o spauda pavojaus akivaizdoje nesutelkė visuomenės. Rokiškio rajono žiniasklaidoje pasirodė publikacijos keistais pavadinimais: “Prieš koronavirusą – sūriu“ (Rokiškio mero nuomonė 2020 01 30), „Kam – panika, kam – išpūstas burbulas“ (Rokiškio VšĮ PASPC direktorės tvirtinimu, tai išpūstas burbulas 2020 02 14). Sunku suvokti, kas ir ko nesuprato, tačiau iš pasaulinės žiniasklaidos buvo aišku, kad tai mažai žinomas virusas, kurio inkubacinis periodas ir užkrečiamumas nėra gerai žinomi. Vietoje to, kad mobilizuoti visuomenę, pateikiant adekvačią informaciją apie prevencines priemones kovoje su virusu, spauda laidė juokelius.
Jausdami COVID-19 pavojų, medikai kreipėsi į Tarybos narius – Stasį Mekšėną, Algį Čepulį, Antaną Vagonį ir kitus, ragindami imtis aktyvių priemonių visuomenei ir medikams apsaugoti. Gydymo įstaigos, savaime suprantama, ne kasdien susiduria su tokiu pavojumi, todėl darbuotojai nėra aprūpinti reikiamu kiekiu apsaugos priemonių ir neapmokyti jomis naudotis. Algis Čepulis, būdamas net ne medikas, paragino rajono Tarybą imtis adekvačių veiksmų. Keista, tačiau stebint rajono Tarybos posėdžio įrašą, Taryboje esantys gydytojai, Tvarka ir teisingumas pirmininkas Robertas Baltrūnas ir Darbo partijos narė Dalia Maželienė atsitvėrė tylos siena.
Komunikacijos su visuomene problema
Egzistuojančių problemų kėlimas, nėra panika. Anot klasikų, nėra geresnio būdo sukelti paniką kaip paprašyti išlaikyti rimtį. Todėl pastarosiomis dienomis iš atsakingų tarnybų girdimos sausos žinios, jog „situacija kontroliuojama“ ir „oro uoste atvykėliams dalinami lankstinukai“, sukelia daugiau abejonių nei nuramina ir paaiškina. Baimė yra natūrali apsauginė žmogaus reakcija į pavojų. Baimė leidžia sutelkti dėmesį, koncentruoti jėgas ir pastangas, nukreiptas pavojaus neutralizavimui. Todėl svarbiausias patarimas – baimė turi būti valdoma ir verčiama į konstruktyvią padidinto budrumo būseną. Virusas plinta ir pasiekė Lietuvą, todėl piliečiai privalo laikytis rimties, suvokti, kad patys gali apsaugoti savo ir artimųjų bei aplinkinių sveikatą. Visi privalome laikytis gydytojų specialistų rekomendacijų: neiti į masinius renginius, plauti rankas su muilu ir t.t. Tai padės stabdyti ne tik COVID-19 viruso, bet ir kitų užkrečiamų ligų plitimą.
Nėra informacinių vaizdo klipų kaip saugotis ir kovoti su COVID-19
Praktikos kovojant su epidemijomis tikrai netrūksta. Rajone galbūt ir imtasi priemonių viruso plitimui suvaldyti, tačiau Rokiškio rajono bendruomenė tiksliai nežino, kas vadovauja ir yra tiesiogiai atsakingas už epidemijos COVID-19 valdymą. Nežinia, ar yra sudaryta darbo grupė kovai su epidemija, nepaskelbtos atsakingų žmonių pavardės ir kas už ką atsakingas. Ar taip sunku pasinaudoti pasauline patirtimi ir apie rajone atliekamus darbus informuoti visuomenę.
Viktoras Jencius -Butautas
[1] Jencius-Butautas V. 1918 metų Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Donatas Malinauskas. Trakai: Voruta, 2011. psl. 191.
[2] https://kauno.diena.lt/naujienos/pasaulis/konfliktai-nelaimes/izraelis-del-koronaviruso-nurode-laikytis-karantino-atvykstantiems-keliu-saliu-955715