Spėkime iš trijų kartų – kas yra geriau: ignoruoti pavojų, nors ir menamą (beje, šiuo atveju pavojus labai realus), ar vis tik mėginti išmintingai įvertinti pavojų ir imtis priemonių apsisaugoti. Ir atvirai pateikti visą informaciją apie korona virusą.
Valstiečiai valstietiškai, kaip, beje, Rusijoje ir kitose šalyse, Lietuvoje nusprendė problemą jeigu ne ignoruoti, tai iš dalies sumenkinti, perkelti jos sprendimą ant savo šalių gyventojų pečių. Ekstremali padėtis paskelbta – vėliau, jei ką, bus galima tvirtinti, kad gyventojai nesilaikė rekomendacijų.
Pagrindinis šūkis – nekelkime panikos. Jis kartojamas nuo sovietinio epidemiologo, kuris beje puikiai atsimena ir gyvulių maro, nagų ir ragų ligų plitimo atvejus Lietuvoje, ir tuo metu taikytas gan drastiškas priemones: eismo, kelionių ribojimą (nors tuo metu, prieš 4o metų, žmonių judėjimas buvo nepalyginamas su šiandienos). Ribotas tarpmiestinių ir vietinių autobusų eismas, tverti keliai, statytos dezinfekuojančios užtvaros, karantinuojamos fermos. Visuotinio sovietinio deficito laikais buvo statomos, net retame visuomeniniame ar bendrame tualetuose, to meto pagrindinio, o gal vos ne vienintelio dezinfekcinio skysčio – chlorkalkių tirpalo talpyklos.
Šiandien ministras, kai kurie sveikatos specialistai, gydytojai higienistai lygiai taip pat neatsakingai kalba apie panikos pavojų, savo pranešimuose linksniuodami šį žodį, lyg mėgindami užprogramuoti tautą, – kam?, pamiršdami savo tiesioginę pareigą skatinti žmones saugotis, o svarbiausia – informuoti juos apie pavojų.
Neribojami renginiai, lyg tarp kitko rekomenduojant ir paliekant patiems apsispręsti – linksmintis „maro puotos metu“ ar saugotis, gali tapti pavojumi visai visuomenei, kuri dydžiu nepalyginamai mažesnė nei Italijos ar Didžiosios Britanijos.
Sklaidant lietuviškų informacijos priemonių puslapius galima susidaryti nuomonę, kad naujasis koronos virusas „lietuvių neima“.
Todėl pagrindinis visų straipsnių leitmotyvas: tik nepanikuokime ir neskleiskime panikos, plaukite rankas ir viskas bus gerai.
Bendrame kontekste praslysta tik pavienių eruditų, pilietiškų ir nevyniojančių „į saldainių popierėlius“ R. Valatkos, V. Rachlevičiaus, gydytojų S. Čaplinsko ir keletos kitų nuomonės, nedelsiant susilaukiančios realiai panikuojančių „antipanikierių“ pasmerkimo ir epitetų.
Kaip sakoma: „Kuo pats kvepia, tuo ir kitą tepa.“
Toks požiūris yra visiškas nihilizmas ir problemos sumenkinimas: higienos laikytis visada būtina. O dangstymasis gripo epidemija nėra tinkamas požiūris į savo piliečių sveikatą.
Apie požiūrį į sveikatą neverta kalbėti, kada nuolat keičiama vaistų kompensavimo tvarka, nėra būtinų vaistų arba jie tampa nekompensuojamais (kas davė teisę valdininkams manipuliuoti ir iš lubų nuspręsti, kurie vaistai reikalingesni?), jie keičiami pigesniais, kurpiamos (tiksliau gal reiktų sakyti: pinamos – valstiečiams artimesnis amatas) kitos keistos iniciatyvos. Pamirštant svarbiausia – apsaugos priemones pirmose gretose dirbanties gydytojams ir kitam medicinos personalui.
Savaitę derinama dezinfekuojančių skysčių gamyba, protingu veidu postringaujant apie tai, – ar turima priedų ir ar jų pakaks gaminant dezinfekcinį skystį. Galima manyti, kad sveikatos ministras vietoj verslininkų, kurie turi, žino, kur įsigyti sudedamųjų skysčio dalių,nes toks jų darbas, užsiims šių priedų paieška?
Didžiausiose pasaulio informacijos priemonėse pirmuose puslapiuose pateikiama išsami informacija, grafikai ir t.t. apie koronos virusą. Pasaulio sveikatos organizacija muša pavojaus varpais – neįvertiname pavojaus. Popiežiaus Vatikane užregistruotas susirgimas.
Lietuvoje ramiai rašoma apie įvairiausius susirgimus, postringaujama apie paniką, parduotuves, jų prekių politiką.
Manoma, kad tauta yra visiški dvasios paliegėliai negalintys atsirinkti, nemokantys užsienio kalbų ir skaitantys tik vietinių (ir šalies) politikų pliurpalus, kuriuose liaupsinami jie patys arba pataikūnai liaupsina jų veiklą, kurios naudą visuomenei kartais įžvelgti būtų sunku ir su padidinamu stiklu.
Tuo tarpu į gydytojų nuomonę, tie, kurie rimtai, nuo pat pirmų žinių apie koronviruso plitimą Kinijoje, Italijoje kalba apie būtinas priemones, niekas neįsiklauso.
Gripas pavojingas, koronvirusas ne toks, miršta juk vos keli procentai. Sovietinių propagandistų tęstinumas? Šitie ypač mėgo ir mėgsta pateikti procentus nuo skaičiaus, kurio konkrečiai nepateikia, arba jį retušuoja. Nejaugi mums nesvarbu tie 2,6 procento, jeigu iš 2000 piliečių dėl koronviruso mirs 4 ar 5, kurie galėjo gyventi.
O ką, jei tai bus tavo artimas ar artimiausias žmogus?
Panika – pavojus visiems, informacijos stygius, nė kiek ne mažesnis pavojus.
Jonas Grifinas